kalaputkė

kalaputkė
kalapùtkė sf. (2) menk. 1. galva: Tylėk, ba gausi į kalapùtkę Šk. 2. apsivėlusi merga, veltėdė: Ot perša man tokią kalapùtkę Alk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”